Kokius maisto papildus pasirinkti nėščioms moterims?

Confused about all the warnings regarding foods that can harm your developing foetus? The list of potential hazards will never end for anxious expectant mothers. Here we’ve separated fact from fiction, including some strange ones about fish and omega 3.

Ką derėtų valgyti?

Jei maitinatės sveikai ir įvairiai, jūs gaunate visas reikiamas maisto medžiagas. Bet sunku rasti žmogų, kuris idealiai laikosi sveikos mitybos principų. Be to, prekybos centruose parduodami vaisiai, daržovės ar mėsa gali nebūti tokia naudingi, kokie yra auginami natūraliai, mažuose ūkiuose. Nors maisto papildai negali pakeisti subalansuotos mitybos, ją papildyti trūkstamomis maistinėmis medžiagomis vertėtų. Bet prieš tai pasikonsultuokite su šeimos gydytoju ir atlikite būtinus tyrimus.

Omega-3 maisto papildai

Organizmas pats negali efektyviai pasigaminti omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių. Tad šių medžiagų turėtumėte gauti papildomai iš mitybos arba maisto papildų. Omega-6 riebalų rūgštis, dar žinoma kaip alfa linoleno rūgštis, yra randama augaliniuose, pavyzdžiui, saulėgrąžų, kukurūzų ir sojos, aliejuose. Riešutai, sėklos, grūdai, javai ir kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, avokadas, taip pat yra geri omega-6 šaltiniai. Jei jūsų mityba yra įprasta, omega-6 riebalų rūgščių gaunate pakankamai.

O štai gerų omega-3 šaltinių yra mažiau: pačios naudingiausios omega-3 riebalų rūgštys yra randamos tik jūrinės kilmės šaltiniuose, pavyzdžiui, skumbrėje, silkėje, lašišoje ir ančiuviuose. Jūrinės kilmės omega-3 riebalų rūgšties DHR vartojimas prisideda prie kūdikio smegenų bei regėjimo vystymosi. Jei per savaitę suvalgote mažiau nei dvi porcijas riebios žuvies, kaip tai rekomenduoja Anglijos Nacionalinė sveikatos tarnyba, tikėtina, kad jums reikėtų vartoti omega-3 papildus.

Vitamino D papildai

Organizmas gamina vitaminą D pats, kai gauname pakankamai saulės šviesos, bet vitamino D žiemos metu neužtenka gyvenantiesiems šiaurės pusrutulyje, kur keletą mėnesių per metus saulės šviesos nėra daug. O ir šviesųjį paros metą dažniausiai praleidžiame viduje.

Bet vitamino D trūkumą gali tiksliai parodyti tik kraujo tyrimas. Jo ignoruoti nedera, nes jis taip pat gali parodyti ir vitamino D perteklių organizme, kuris gali turėti neigiamą įtaką. Vitaminas D kaupiasi organizme, todėl jo nesunku perdozuoti. Jeigu vitamino D jums iš tiesų reikia, jo galima gauti iš kai kurių riebių pieno produktų. Anglijos Nacionalinė sveikatos tarnyba rekomenduoja, kad „visi suaugę žmonės, įskaitant nėščias bei žindančias moteris, per dieną turėtų gauti 10 mikrogramų vitamino D, o prireikus vartoti tokį kiekį vitamino D turinčius papildus.“

Vitaminas D reikalingas, kad galėtume tinkamai įsisavinti kalcį ir fosforą. Abu mineralai yra svarbūs kaulams, taip pat ir kūdikio skeleto vystymuisi. Nėštumo metu kalcio poreikis šiek tiek padidėja.

Folio rūgšties papildai

Folio rūgšties vartojimas nėštumo metu sumažina tokių apsigimimų riziką kaip įgimta stuburo smegenų išvarža (Spina Bifida). Anglijos Nacionalinė sveikatos tarnyba rekomenduoja moterims gerti papildus, turinčius 400 mikrogramų folio rūgšties, vos tik pradėjus planuoti nėštumą ir vartoti juos iki pat pirmo trimestro galo. Geri natūralūs folato (folio rūgšties) šaltiniai yra brokoliai, lapiniai kopūstai, briuseliniai kopūstai ir špinatai, taip pat neperdirbtų grūdų produktai.

Geležies papildai

Nėštumo metu padidėja kraujo tūris, nes jis turi užtikrinti medžiagų apykaitą ne tik jums, bet ir jūsų kūdikiui. Dėl to geležies, kuri yra raudonuosiuose kraujo kūneliuose, poreikis padidėja. Duonos bei grūdų produktai, mėsa, pupelės, lęšiai, bulvės ir lapinės daržovės yra natūralūs geležies šaltiniai. Jūsų gydytojas kiekvienos konsultacijos metu turi matuoti geležies kiekį kraujyje, kad nustatytų, ar jums reikia vartoti maisto papildus.

Jodo papildai

Besilaukiančių bričių apklausa atskleidė, kad 74 proc. moterų per dieną suvartoja mažiau nei 250 mikrogramų jodo – tai yra mažiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Pastaraisiais metais sumažėjo tokių jodo šaltinių kaip pienas, jogurtas ir jūros gėrybės vartojimas. Jodas yra būtinas skydliaukei gaminant hormonus, kurie yra svarbūs medžiagų apykaitai bei kūdikio smegenų ir nervų sistemos vystymuisi. Besilaukiančioms ar žindančioms moterims rekomenduojama suvartoti bent 600 mililitrų pieno arba jogurto bei valgyti žuvies ir jūros gėrybių. Jei žuvies nevalgote ar valgote itin mažai, jums reiktų suvartoti bent 800 mililitrų pieno produktų per dieną. O jei šiuos normatyvus pasiekti sunku natūraliais būdais, apsvarstykite jodo papildų vartojimą.

What is good health?

Body changes in later life call for changes in your diet

Do you have a good lifestyle?

Lifestyle simply means the way in which you live. Health and lifestyle go hand in hand. You might feel you have a good lifestyle if you are physically active, eat healthily and generally experience a sense of wellbeing. Conversely, if you want good health you should also have a good lifestyle.

Physical activity is the major contributor to a good lifestyle, but diet, drugs, stress, sleep and social conditions are also play an important role. Being able to use the body properly to avoid injury also affects lifestyle. Physical activity can also prevent depression and help you to recover more quickly from mental illness, both of which obviously affect your lifestyle.

How does the aging process affect your immune system?

Diet can be a difficult topic for many. Perhaps you eat too much or too little or maybe you find it hard to know what foods to combine to have a balanced diet. It’s also important to eat food that contains important vitamins, minerals and dietary fibre, omega-3 and antioxidants. On top of all this, you also need to get enough energy, protein and the correct fatty acids. The requirement for these nutrients changes throughout your life. When you are older you also have different requirements than children and younger adults. Women also have different requirements than men. Pregnant and breastfeeding mothers also have special requirements.

When you get older, you lose muscle mass and your body requires less energy and therefore less food. You may lead a less active life than you did before, which is why you require less food. However, your need for minerals, vitamins and other nutrients remains the same. Of course, there are plenty of healthy and active older people, but when you reach 70 to 80 years of age, it’s easier to become ill, especially during flu season.

Some steps you can take to improve your lifestyle and health are to:

eat a healthy and varied diet
stay active
watch your weight
avoid too much alcohol and don’t smoke
get enough sleep
think positive
practise good hygiene

What is good quality of life?

The World Health Organisation (WHO) defines quality of life as a state where the individual can realise their potential, cope with normal stressful situations, work in a rewarding and positive way, and be able to contribute to others and society.

Quality of life is a wide and somewhat diffuse concept that includes joy in, and a desire for, life. These are values that are rather felt than measured, which in turn are based on personal environment and choices. Quality of life doesn’t necessarily depend on being healthy or sick. It’s the moments between worries, sorrows, problems and ailments that matter. For example, if you have a chronic illness, a feeling of mastery can be important when talking about quality of life.

To sum up, quality of life is a combination of health, lifestyle, networks and social support. It’s about experiencing joy, meaning in life, satisfaction, security and a sense of belonging, as well as being able to use your strengths. It’s also about feeling interest in life, coping with everyday situations and a being committed to something or someone. If you have good quality of life, you will be able to cope better with the inevitable stressful situations in life.